Tau neliko nieko

Tą naktį man ne mielą aš praradau sapnus ir sielą

Apsvaigusi nuo braškų skonio

Išdegintu vidum, kartėliu širdyje

Atrodo rožinio rytojaus laukiau..

Langų vitražuose bandžiau įžvelgt likimą

Apakinta didybės siela, užmerkus tik tai vieną akį miega

O kas esi tu.. Kurio tamsoj regėti veido negaliu

Tik tai paliesti rankom, išgirst gilų  atodūsį

Kai laikrodis muš dvyliktą.

Dar prasidėjus audrai aš ramiai miegosiu

Bet greit pažadins su žabais atėjęs pranašas

Sustos ties slenksčiu, bet pasiims tai ko tau duoti negalėjau.