Kas per gražumas vasaros nakties!
Neskinkite, romantikai, žvaigždžių!
Kai aš krypuoju girtas iš pirties,
Jos mane veda takeliu siauru.
Mėnulis su dalgiu lyg giltinė
Sekioja… Regis, tiesiai kakton skels.
Tik nebarstykite takų gėlėm.
Galiu suklupti. Kas mane pakels?
Kas per gražumas vasaros nakties!
“Pasikalbu” su krūmu ir stulpu.
Nesišaipykit! – Trūksta patirties.
Romantikas buvau – savu laiku.
Protingos kojos – parneša namo.
O, Dievulėliau, ką gi čia matau!
Kas per pabaisa? Negi ji girta?
Spėk pasitraukt, per kuprą plos ir tau!