Mintys Jam

Mylėt man ar nekęsti to,
Kuris nuleidžia – „Į žemę! “?..
Ar jam dabar nuspręsti?
Te Viešpats man atleidžia –
Po žemėm.

Tobula ir mįslinga ta žemė –
„Dauginkitės! “
Tik pėdsakus jūroj praradę,
Traukiamės.

Ar tik vienus vartus nuolat varsto?
Ir prie jų vyksta sielų mainai?
Nuėjau iki skritulio krašto..
Kad myliu. – sako –
„Per vėlai! “

Ko Tu nori iš mano lemties?
Iš netobulo paiko gyvenimo.
Tobulybėj sulaukčiau mirties..
Kaip dabar, be didesnio formavimo.

Aš tik tam, kad daryčiau klaidas?
O, nepaprastas mano pasauli!
Kai sudės man šaltis rankas,
Aš turėsiu save vėl iš naujo.

Ar galiu aš tikėtis pagalbos?
Tavo rankų ant Žemės asfalto?
Kai sukrautos gyvenimo malkos
Kyla dūmais. – „Šaukis angelo sargo.. “