Yra pasaulyje vieta tokia –
Didžiuojasi ji reputacija puikia
(Mat, neretai ten lankosi pats Dievas) –
Vešėjo obelis svajonių pievoj.
Ja grožisi ir žavisi visi –
Paskendusi plaštakių debesy,
Ji obuolį viršūnėje nokina.
„Gamins iš jo, – svajoja, – gardų vyną...
O gal nekalto vaiko lūpos jį lytės? “ –
Geriausios linki motina kloties.
Rudens brandoj suradęs laimę,
Nurieda obuolys bebaimis –
Tolyn nuo motinos, tolyn –
Pasaulio kerinčio glėbin.
Jis nori išbandyti viską...
Sidabro jūra prieky tviska –
Lentelę krisdamas dar mato jis –
Ten parašyta: „Nuotekų griovys“.