Man dar liko

Visada bučiuodavai mano kairįjį petį - tai šildė sielą

Netikėjau aš, kad lietus išlaisvins sparnus

Į mėlynus tolius..

O be meilės gyvenęs žmogus iš dangaus gaus jausmus

Kas išdegino mano akis.

Niekada jau tavęs nematysiu

Aš dabar tik viensparnis drugys, skausmo žemėje kritęs

Nei lietus, nei tyla. Gal tik rūkas ant ežero kranto

Pasyvi, bet viena..

Dar ilgiuos tų sapnų kurie nebeaplanko.