Tuštuma

Be tavęs aš tik pusė sielos

Ir tai dar dalinta į dvi puses

Ar kuris rytas išaušęs bus mielas

Jeigu daugelis mūsų vaikšto po vieną

Kai matau siluetus žvelgdama į tolį

Aš grįžtu laiku, kai pasaulis turėjo spalvas

Palikai man tik baltą ir juodą

Laiko tėkmei užgydyt žaizdas

Sušalusios rankos ir veidas toks tuščias,

Be minties ir jausmų ilgesio akimis

Tyliomis naktimis aš vaikštau gatvėm

O aplinkui nieko nėra

Tuščias popieriaus lapas ant stalo -

Buvo mūsų būties pabaiga.