už kampo

Ir tu, kuris čia pat – už kampo
Ko žiūri į mane
Ar nematei žmogaus
Nežinančio kur eit?

Ar tiesiai ar atgal
O gal viršun?

Ir kas iš to kad eisi tu kažkur
Ar ten tu būsi nebe toks kaip čia?

Geresnis, turtingesnis, o gal net laimingesnis?

Ei tu už kampo nebesvaik ir nekalbėk čia vėjų man
Aš eisiu kur norėsiu tik va bėda nepamenu jau
Kur?

Už kampo žiūri į mane žinau kad
Bus jis visada už kampo
Išvysiu gal tik švarko skverną jo
Tik šešėlį šmėkštelint
Bet jo paties aš nepagausiu niekada
Taip kaip vaivorykštės
Ar šuo kaip uodegos savos kad nepagauna

Už kampo tu – girdi? Už kampo tu
Ko žiūri į mane?
Ar nematei žmogaus nežinančio kas jis?