Trys dienos

09-01-27

    Sugalvojau, kad noriu parašyti tau. Nors, tiesą sakant, nenorėčiau, jog perskaitytum šį laišką.
   O juk prieš tris savaites, kurios prabėgo lyg trys valandos, buvo nuostabu. Pasakiška. Tačiau dabar aš tau nė motais. O gal ir anksčiau tokia buvau?.. Juk tau užteko trijų dienų. O man ne. Man jos praėjo kaip trys minutės. Žaibišku greičiu, ir aš vos spėjau pajausti, koks esi brangus. Koks reikalingas. Viena valanda man papasakojo, koks gali būt. Velniai rautų, tu velniškai gerai bučiuojies! Nors ištiesų esi šiukšlė. Šiukšlė, kuri pasielgė šlykščiai. Tiek su manim, tiek su kitom. O gal tik su manim? Kam reikėjo prasidėti? Juk abu žinojom, kad nieko neišeis. Nors aš vyliausi - galbūt aš tau ypatinga? Bet smarkiai klydau. Juk viltys užgesta, nė nespėjusios įsižiebti. Būkime realistai - juk mes visiškai skirtingi. Juk aš tau tikriausiai net nebuvau svarbi. Tau trūksta šilumos ir meilės, todėl ieškai jos tarp naivių mergaičių. Tokia skystablauzdė pasirodžiau ir aš. Kam pasidaviau? Gal todėl, kad jausmai buvo stipresni, nei maniau?.. Taip, pripažįstu, tu didvyriškai ir ilgai kovojai, tačiau... Ar buvo verta? Juk pripažink - tu idiotas.
                                                                        
                                                                       Idiotas, kurį myliu.


          P. S. žinai, suklysti buvo verta. Patyriau nerealų, nepakartojamą jausmą. Tave matydama jaučiu nostalgiją. Juk pirmas blynas visada būna prisvilęs.