*Kai nieko nebelieka aplinkui*

Kai nieko nebelieka aplinkui,
kaip saulę pakeičia niūrus mėnulis,
telieka tik svajoti apie nebūtus dalykus
ir daryti tik tai bloga, kai puikiausiai supranti,
kad tau tai pamažu pakenks.
Sapnuoji be spalvos jau antrą kartą,
prarandi pasitikėjimą savim,
visais tais vadinamais draugais.
Tu tik bandai užmušt pasitikėjimą kitais.
Tik pabandyk ištart sistemai ne, ir niekada nepasiduot,
bet tai juk taip sunku, kai nieko nebelieka aplinkui...