Žaidimą su šalta ugnim
Pradėjai rudenio šarmose.
Numetęs žodį, suzgribai:
-Ugnis, kad ir „šalta“,
Ji gali suliepsnoti!
Nesuklydai.
Nudegino ji skaudžiai.
Žaidimą elegantiškai baigei:
Molinėj pažadų puodynej
Pasodinęs viltį,
Padovanojai.
Padėkojai, kad rūpi.
(Tuo džiaugiasi tava širdis,
Tuo džiugesiu degi).
Užvėrei šalčiu skambančias
duris.
Prabėgomis puodynėn žvilgteli:
-Ar jau sudžiūvo
Nepakurstoma viltis?
Deja. Šaltos ugnies liepsnų
Tyla neužgesint!
-----------------------
Tokia žaidimo paslaptis.