Mirusiems.

Mano tylios mintys išlenda paviršiun,
nors geriau numirtų pusiaukelėj dienų.
Mano garsus juokas purto visą kūną,
kai įsiklausai-darosi baugu.
Ima lįsti mintys, bjaurios, šaltos mintys,
ima 'rauti stogą' kiekvieną diena.
Tau jau atsibodo tapati nata,
nors šita daina buvo mylima.
Viskas-lyg išmirę, taip tyku, baugu,
drumsčia jų ramybę tik balsai gyvų.