Mėnulis, keliaudamas
Švytinčiu siūlu
Virš bedugnės
Retai kada nukrenta
* * *
Kažkur už tankumynų
Niūriai suošia upė
Tamsiuose vingiuose
Slėpdama savo gelmes
* * *
Kerpu juodas garbanas
Šiltų vakaro debesų
Nuo kalno pasiekdamas
Rankomis jų vilnas.
* * *
Kaip slidūs akmenėliai
Sugniaužtuose delnuose
Netyčia išsprūsta metai
Pilni dienų vandens.
* * *
Jau nesapnuoju šviesos
Tik tyliai dulkantį kelią
Atvirame lange
Sūkurius garsų ir kvapų.