Vidurys, bet paskutinis...

Pats vidurys tamsios dienos,
Lietaus klanai...
Pamėlusiuose, šaltuose delnuos
Balti žiedai.

Ilgai žiūrės dar mirę akys
Kaip vysta ką tik nupjauta žolė...
Iš tolumos taskris besparnė
Klajoklio paukščio verkianti giesmė...

Gal bus diena kada juodesnė,
Gal kris nuo nedžių kruvina rasa,
Tiktai žinau, giemė nebeskambės jau,
Širdis tylės tuščia...