rytą

Ankstyva rudenio tyla
Išlėto besirąžantis smėlis
Bundanti saulė
ir aš.

Tą ryta, sėdėjau ant
Slenkančio smėlio.
Raibuliavo jūros bangos
O paukščiams viš galvos
Begailei krykuojant
Pasijutau ne ten atklydus.

Tėvynes kvapą primenantis
Lietuviškų bičių medus
Kaip tie laisvieji pauščiai
Tolo nuo manes
Palikdami tylos pily.

Bundantis svetimas smėlis,
Kylanti svetima Saulė
Ir svetimi žmonės
Dabar jie vadinasi -
Mano namai.

Pasiilgtieji kloniai,
Kurie antai toli toli...
Pasiilgtas Lietuviškasis žodi
Ar pasirodysi manam kely?


Prisimenu Vilnelę,
Paukščių apspistus medžius
O toliau prisiminimuose palieka
Tik migla užuomašon traukianti
Tikruosius mano namelius.

Pamiltos gatvės,
Pamilti žmonių veidai
Deja, bet nebe mano
O ten kitų namai.

Mamelės kapas
Apsodintas gėlėmis
Net ten už jūrų marių
Lietuva man kvepia vis..

Brangieji paukščiai,
Prašau aš jūsų vis
Atneškit gabalėlį gimto lauko
Dekinga aš jum liksiu.