Kalėdinis pudingas, keptas sniege

Brenda juristas plevėsa namo
Batų kulnais daužydamas oranžinį šaligatvį,
Gniaužo kaktuso spyglį delnuos - vienintelį savo turtą,
Kurs duria akin lyg pasiutęs lėktuvas.

Pamišėlio priglaustas senas praustuvas
Klykia surūdijusiu vandeniu, kad nori valgyti.
Bet jam nieks neduos, nes senoliai jau negyvybingi.
Jis pats turės savo kojytėm eiti į virtuvę
Ir bandyt nukniaukt dvokiantį sūrį.
Bet pakeliui jo tyko žiaurūs netikėtumai - jis tai žino,
Tad nuvaškuoja savo slides ir pirmyn!
Bet kas priešaky? Vertikali potekstė.
Teks traukti naro kostiumą...
O kas, jei ten - būsimo cemento pilnas vakuumas?
Ech... Drambliukas tai įveiks
Ir nuostabiais sparnais
Nuneš praustuvą prie jo gyvenimo tikslo -
Išsvajotos, išsapnuotos, nužudytos
Gertrūdos - Daunelio mylimosios.