Variacijos metų laikų tema

Svilinantis viduržiemio speigas nusilenkia dramai,
Stingdanti vidurvasario kaitra atiduoda pagarbą fugos menui,
Pavasarį prisikėlusi žaluma, kviečia apsilankyti operoje,
Ruduo, dabita, siūlo paviešėti dainuojamosios poezijos vakaruose.

Baltoji būtis, apimta gigantiško įniršio,
įkalina juodąją buitį amžinybės gniaužtuose:
psichinis ligonis-imperatorius, habilituotas mokslų daktaras-jo vergas.
Bekraščiu smėlio vandenynu keliauja ištroškęs piligrimas:
jo egzistencijoje sapnas susipina su realybe,
pasaka santykiauja su tikrove,
horizontalusis lūkesčių mažoras užleidžia vietą
vertikaliajam pražūties minorui.
Soduose bei daržuose iš vyturio širdies sklinda arija De capo,
ore su vabzdžiais ir drugeliais sklando Bel canto,
sraunaus upelio tėkmėje šėlsta uvertiūra.
Romantiškosios akimirkos sugrįžta
margu peizažu, prielipa lietumi, filosofiniais apmąstymais -
įšeik į mišką priešaušry:
tirštoje migloje pasislėpusi lyrika
gitaros akordais užnuodys melancholija,
įsiklausyk, kaip pelėda aprauda bastūno dalią...

Euforija alsuojantys šiokiadieniai:
Puodelis kavos, pypkės dūmas,
Jūros žodis, mergelės šypsena.

Absurdu dvokiantys savaitgaliai:
Kepenimis mintantis alkoholis, nuo interneto pūvančios smegenys,
Įžūlūs slogučiai ir. Lauko tualeto skylė...