kas buvo vakar

o vakar buvo
pėda, kurioje tilpo lopšys su kūnu,
liepų tvaikas – saldus ir per saldus,
kad būtų nekaltas,

vakar buvo
žmogus, kuriame tilpo paskliautės ir ežerai,
tuščios mintys, vogiančios gyvenimą,

buvo audros nurašytos,
pereinančios iš kuždesio į triukšmą galvoje,
iš nesvarbu į nebereikia,
buvo sumaištis tarp blakstienų,
gervės tarp rudeninių nostalgijų,
betarpiški žvilgsniai iš prigimties,

ir buvo šaulys, nekaltinantis kitų,
bet kaltę susiradęs pats –

ir vakar jame surūdijo kardai.