* * *

Pakėlęs akis beprotybėn
Vis klausi
Ir kur tai nuves
Atšalę jausmai
Ir kvailystė
Kai negerbi jų
Nei savęs

Sustirus mintis
Suvyniota
Į vaško lėliukę
Antai
Prie saulės
Pripratus krūtinė
Išplyšta upeliais
Ūmai

Pagavusi ritmą
Linguoja
Gyvenimo tuščio
Gama
Iš ilgesio žemė
Alsuoja
Lyg karčiai nulyta
Dama.