*Jurodevą (Tomą Vaitkų) prisiminus* [dedikuoju operos ir baleto teatro kolektyvui]

[Kadangi dabar bėga paskutiniai šio sezono spektakliai, prisiminkime praeitą sezoną, kurio tematika atsikartoja ir šiame (kalbant apie žmonių elgseną).]

Teatro atmosfera- nuostabi, bet kad ir kaip čia būtų meniška ir panašiai, mūsų merginų (kalbant apibendrintai ir tikrai neįtraukiant į tai manęs), mintys totaliai sugeba suktis vien apie vaikinus- priešingąją lytį.
Vienas iš tokių išrinktųjų- Tomas Vaitkus (atlieka Jurodevo vaidmenį). Gražus, tikrai gerai dainuoja, treniruoto kūno ir šiaip šiandieniniu slengu, toks- „seksius“.... Milda su Linute bei Ugnute jį nepateisinamai „įsišiko“ (atleiskite mielieji skaitytojai ir kalbininkai), tuo pačiu gadindamos Jam gyvenimą. Dar tas degtukas- Justė, šnekanti kaip Merilyn Monroe, Jam varo siaubą (tai byloja jo plačiai išplėstos akys, be to, dar kartą atsiprašau kalbininkų). Na, kad ir kaip ten bebūtų, Jis mūsų bijo, visada pabėga ir nesupranta, kad nevisoms jis yra meilės objektas ir Apolono taikinys. Man Jo, tiesą sakant, TIKRAI labai gaila.

Ledinės Jurodevo (Tomo Vaitkaus) frazės:
1. “Negaliu repetuoti savo scenos, nes jaunimas mane tvirkina“.
2. “Ar taip gerai? Aš noriu, kad matytųsi šitas daikčiukas“.
3. “Mergaitės, mandagumas yra gerai, bet viskam yra ribos“.
4. “Jūs žiūrėkite į mane. Bet matykite ir dirigentą“.
5. “Už ką Jūs taip nekenčiate vyrų? „.
6. “Kodėl Jūs juokiatės? Ar tai iš manęs? „.

Mano komentaras: Taip, Tomai, mes tikrai Tave tvirkiname. Negi nesupranti, kad nedera prieš paaugles staipytis VIEN su odinėm kelnėm, aptempiančiom Tau Dievo duotas kojas ir būti pusnuogiu priešais hormonų audras kenčiančią Mildą. Taip, Tomai, mes TIKRAI Tave tvirkiname.. Visgi, nors ir girdėjau, nesupratau, apie kokį Jis ten daikčiuką kalbėjo. Prieš šnekant apie mandagumą Jam, mano nuomone, reikėjo pagalvoti apie savo atrodymą prieš mus. Juk Mes Jį Tvirkiname. Pats taip teigė... Pasidarė smalsu, kaip Mes galime matyti dirigentą, jei Jurodevas staiposi prieš Mus pusnuogis??? Na, o dėl to nekentimo.... Taip tikrai nėra. Kai kurios iš mūsų (kaip jau spėjote suprasti ir Jūs, mieli skaitytojai) netgi perdėtai Juos dievina, ką čia jau apie nekentimą kalbėt.. Na, o juoktis yra iš ko. Visgi, atsiprašau balsingo ir talentingo, ir visų nuomone- gražaus, Tomo Vaitkaus. Atsiprašau.

[Ką tik kalbėjau apie Tomą Vaitkų, bet nepamirškime kito svarbaus asmens šioje "melodramoje" (vienpusėje)- Mildos]

Ledinės Mildos (kartu dainuojančiosios) frazės:

[Komentuoju iš kart, nes taip geriau, manyčiau, perteiksiu absurdo dvasią]

1. “Tu tik pažiūrėk. Aš tiek į Jį spoksau, akimis žibinu, mirkčioju, vaipausi, sukiojuosi, sveikinuosi, bet Jis vis tiek mane ignoruoja“.
Mano komentaras: Jis net į Ją nežiūri, nes turi ir savo reikalų, be to, Jis Jos paniškai bijo, kad net ir tiesiausiame kelyje bando sukti ratus, kad tik su Ja nesusidurtų.
2. “Neeee, myyyyliu Sofiją, Ji juk Jį atvedė“.
Mano komentaras: Prieš penketą minučių Ji sakė, kad nori Ją užmušti, ir kad šiaip Ji Jos nekenčia.
3. “Kur ta Sofija? Kitaip aš ją užmušiu“.
Mano komentaras: Prieš penketą minučių Ji sakė, kad Ją myli.


Turbūt, tikiuosi, supratote, kokia situacija būna tarp nedainavimo.
Jau praėjo metai nuo pat viso TO pradžios, ir bijočiau teigti, kad kažkas pasikeitė.

Tai tiek, prisiminus praeitą LNOBT sezoną. Iki kitų susitikimų.