Buvom rusų prieglobsty,
Džiaugemės lietuviška knyga.
Kol dieną priemesty,
Mus ištiko didelė bėda.
Tankų didybė mus užplūdo,
Jausmų galybė miestan nugrūdo.
Dundėjo žemė nuo žmonių gausybės,
Skendo liepsnose tamsos ramybė.
Ar tu jautei, kas dėjosi po kojom?
Sesės, broliai jau seniai miegojo.
Kiek kraujo buv išlieta,
Daug nerimo, vilčių sudėta.
Rodės rusai nugalės
Ir visus išvien nudės.
Nepatiko tiems beširdžiams, kad Lietuv mums brangi,
Jie džiaugėsi kiekvieno mirtimi.
Nepasidavė lietuviai žmogžudžių galybei,
Dalinos duoną paskutinę.
Šaltis buvo begalinis,
Vis užgiedodavo dainas gimtinės.
Po nakties tokios baisios,
Žmonės budeliams nepasiduos!
Pagaliau laimėjom šitą baisią kovą,
Siaubą nugalėjom mes per didelį norą.