Pirmasis cigariukas

Priėjo du vyrai. Vienas dėvėjo juodą lietpaltį, atlape kyšojo pirmoji snieguolė, tarsi žiemą dvylikos mėnesių brolių padovanota, - tokia ji buvo nekalta ir ne vietoj atsiradusi. Plačiabrylės skrybėlės kraštai puošti blizgančiu juodu atlasu, o ilganosiai bateliai atrodė tik tik ištepti aliejumi, kurį kažkada išpylė Anuška ant tramvajaus bėgių.
Kitas, galbūt labiau Kitas, nei bičiulis, dėvėjo pilką, šlapio asfalto spalvos kostiumą, juodus moteriškus akinius nuo saulės, kurios jau seniai mūsų mieste nebuvo, nuolat koščiojo į pusiau sugniaužtą kumštį ir nervingais judesiais suko cigariuką. Rudi smulkinti tabako grūdeliai byrėjo ant žemės, pilkasis vyras dar labiau skubėjo ir dar labiau kosčiojo.
Anuškos aliejumi apšlakstyti bateliai nekantriai mindžiukavo, neapsikentę atgalia ranka brūkštelėjo per bendro nosį, nusviesdami juodus moteriškus akinius prie mano kojų. Pagaliau suktinukė atsidūrė tarp dviejų siaurų lūpų po skrybėle. Kiemelyje pasklido tabako kvapas.
Aš įdėmiai stebėjau šių dviejų ponų buvimą šalimais. Jiedu priėjo taip arti, per kokius pusantro žingsnio, jog jau savaime įtraukė mane į savo ratelį. Stoviniavau kiemelyje prie didelių vitrinų, kurių languose kabojo fotografuojančio jaunuolio nuotraukos iš paauglių gyvenimo. Įdomus matymas, - mąsčiau apžiūrinėdama sėdinčius ant laiptų, dviračių jaunuolius, stebėjau jų veidus, kai prie manęs apsistojo anie du vyriškiai. Iš pradžių pamaniau, jog jie domisi paroda, todėl nekreipiau dėmesio, tačiau keistas, trukčiojantis pilkojo kostiumo kosčiojimas patraukė mano žvilgsnį. Įnikau juos stebėti lango atspindyje.
Netikėtai supratau, jog mes stovime jau trise, - tuomet, kai man pasiūlė suktinukę. Buvau bandžiusi rūkyti mokyklos laikais, prieš dvidešimt metų. Tada ir mečiau. Nemokėdavau įtraukti į plaučius, o palaikyti burnoje dūmą užteko pora kartų.
Kai lange pamačiau atkištą suktinukę su ilgais gracingais pirštais, ištiesiau delną tarsi laukdama kažko, kas neįvyks. Ir šį kartą apsirikau, - susuktas cigariukas jau gulėjo mano delne, o abu vyriškiai žvelgė į iškabintus vitrinoje paauglius, santūriai draugiškai šypsodamiesi jiems.
Panorau prisiminti savo ankstyvąją jaunystę. Palaikiau rankose, patryniau tarp pirštų ir apsidairiau ugnies. Pilkasis kostiumas sugavo mano žvilgsnį stiklo vitrinoje ir pakišo blizgantį metalinį žiebtuvėlį. Vis dar negalėjau patikėti, kad išdrįsiu viešoje vietoje, nežinia kieno susuktą cigariuką, įsidėti į burną ir įtraukti. Kai tada prieš dvidešimt su viršum metų bandžiau, vos neiškritau per balkoną iš ketvirto aukšto, - atrodė, viduriai išvirs per kraštą, o ir aš paskui juos .
Laikiau kaip pieštuką ir kišau tarp lūpų. Suspaudžiau dantimis, pagaudama tabako grūdelių skonį. Stebėjau cigaretės galiuką. Labai lengvai užsidegiau. Pirmą kartą įtraukiau į burną, antrą jau giliau, dar giliau, visai giliai. Žiūrėjau tai į paauglius, žvelgenčius iš nuotraukų į kiemą, tai į vyrus, stebinčius mane stikle. Ramiai rūkiau. Ramiai rūkiau, kas buvo neįtikėtina.
Plačiabrylė skrybėlė baigė čiulpti savo cigariuką, išsitraukė snieguolę iš atlapo ir įkišo į mano švarko kišenėlę. Buvau apstulbusi tokio atviro ribų tarp svetimų žmonių nepaisymo. Aš rūkiau, man į atlapą buvo segama tik ką iš žiemos miego pažadinta snieguolė, per pusę žingsnio nuo manęs stovėjo pagyvenęs, nors tiksliau – nenusakomo amžiaus, vyriškis su savo pilkuoju  palydovu. Aš vis dar keletą minučių svarsčiau, kas vyksta, ramiai rūkiau, ragaudama rūgštoką tabako dūmą. Akmenimis grįstas takelis atsispindėjo stikle. Kažkur dingo neseniai  prie mano kojų švystelėti moteriški akiniai.
Nenorėjau čia pat numesti nuorūkos, todėl nešiau ją suspaudusi delne iki Vidurdienio aikštės. Atgniaužiau delną ir išridenau visai mažytį cigaretės galiuką. Akmeninė šiukšlių dėžė iš vidaus buvo išpurkšta ryškiai rožiniais dažais, - naktinis jaunimėlis pasidarbavo,  - ir atrodė kaip milžininškas cinkuotas, iš vidaus apšviestas karstas mano gyvenime pirmajam ištikrųjų surūkytam cigariukui.