Kiek suvokimas tavo leis

Mįslė- nėra pradžios nėra pabaigos
Neegzistuoja, bet yra, kas..? Niekas
Niekame yra kažkas amžinybė laikas
Seka ir dimensijos čia dvi
Dievas velnias ir pusiausvyra tarp jų
Vadink kitu žodžiu svarbiausia tai suvokt
Pasiekę žemę randam žmones
Tik ar jie mes esam jais
Pagalvok juk du keliai
Dvi dimensijos pusiausvira tarp jų
Reinkarnacijos ir dežavu
O įsivaizduok, kad tu dalelė ir kūne gyveni žmogaus
Mirštant vėl jį palieki tai amžinas gyvenimas
Matyta viskas, pasąmonėj kartais prisimint gali
Ir vyrauja čia gėris blogis
Dominuoja jis tai jis
Bet nesuprask kaip dualizmo
Juk tai jų žaidimas laimės tik kažkuris
O mes kaip įrankiai jų kūriniai
Dėkingi, esam amžini
Ir vykdom Dievo valia taip esam laimės apsupti
Gyvenam mes ir dėl kitų savom gyvenimo tiesom
Bandyki laika išnaudot nestumdyk jo dienom
Kur sveikas protas ten suvokimo ribos
Atsiduot jausmams ir rūpesčiams visiems
Nelieka laiko kam..? Spręsti tau pačiam
Juk negali įsivaizduoti to ko nematei
Ir negali tikėti to ko dar nėra
Paprasta tiems kurie gyvena rūpesčiu ir kasdienybę
Nesuprasdami vykstančios kovos tarp realybės
Taip paprasta, bet savo kiekvienam
It Levingo žuvėdros kodas, mes turim priešu ir draugų
Pradėkime ieškoti, kas mes vieni, be jų
Ar vėl mums teks pavirst i dulkę
Kaip švento rašto sakiniai
Juks mokslas niekad nepažengia
Nes ieško ne savęs...