Nieko neįprasto

Dangus be lietaus,
Žmogus be dangaus tik žmogus.
Ir tik paprastas žingsnis link saulės
Žvaigždėtu taku link svajų.
Ir nieko neįprasto
Viskas taip sena, pažįstama.
Žinai, kad ugnis pas kiekvieną iš mūsų rusena?
Iš vieno degtuko menkai uždegta
ir žodis mūsų staiga virsta daina.
Nerasi čia nieko, nė vieno klonuoto žodelio,
Nerasi lietaus ir audrų
Tik ramybę,
Tikėk.