*Gyvybės mašina* [dedikuoju Makedoniečiui; įkvėpė filmas: „The science of sleep“]

Pravėrus jo odinį pilvuką, gražiai įdėjau jam stiklinį rutuliuką,
Vietoj širdies, lai džiaugsmu nuo saulės švyti, lai džiugesiu skaidrina kiekvieno šypsnį.
Įdėjau jam ir mažą pripūstą balionėlį,
Lai būna skani jam Kūčių vakarienė.
Tegu sau siurbčioja aguonų pieną ir neliūdi tą, jis, dieną.
Nulėpusias ausis aš pataisau, vis dar apie žarnas aš mąstau
Ir įridenau aš siūlų kamuoliuką, lai niekad jam neskauda putlaus pilvuko.
Kai išgirdau save kvėpuojant, įoperavau jam plaučių motoriuką,
Lai džiaugias jis šviežiu oru, lai lepina juo skruostus lengvas vėjukas.
Ir kai adata baigė skrosti per odos laukymes, nutariau jį pastatyt tarp papartynų,
Lai bunda jis gražiam vaizde, ir kad vėliau jam būn tokia kiekviena diena.
Aš pūstelėjau jam gyvasties į mielą veiduką
Ir tariau jam: Tu mano mieliausias pliušinis asiliukas:)!