pamirštieji sonetai

***

Kartais tyla būna tiesiog šviesi,
O kitąkart nepakartojamai auksinė-
Kai šniokščiantis
Po ekete vanduo
Nusineša iš popieriaus
Laivelį paskutinį.

Tyla prieš miegą tik drungna,
Bet kitąsyk šilkinė-
Kai miega mylima,
O jos ranka paklydusi
Tau ant krutinės.

***
Vieni klaidžioja begaliniuose koridoriuose,
Kiti smalkėmis išsitepa veidą...
Pažįstu žadinantį bučiniais,
Kovojantį su devyngalviu slibinu..
O mano meilė- tai popierinė rožė
Tavo rankoj,
Šaltas ledas ir limonadas „Buratinas“
Prie tavo lūpų.
Ir žvilgsnis Tavo...
Kurio nebuvo, kad pakaktų.