<Pasinėrus į beprasmybę>

Gyvenimas beprasmis. Bet aš ir nemanau,
Kad mirtyje ją rasčiau. Turbūt... Prasmė giliau.

Virš sniego mėnesienos, visatos pakrašty,
Virš pilkumos kasdienės, virš nerimo širdy.

Virš laimės ir virš skausmo – tai smėlis po stiklu,
Ištirpstantis tarp pirštų akimirkos greičiu.

Virš nebūties buvimo, tikėjimo melu,
Virš džiaugsmo susapnuoto ir virš tikrų kančių.

*

Pasaulyje nėra jos. Ieškotumei bergždžiai.
Neatsakyti klausimai gyvena čia tiktai.

Ir aš teklausiu tyliai, kai tu seniai miegi.
Gyvenimas beprasmis. Bet ar kitaip mirty?

Išbyra laiko smėlis, kas lieka – nežinai.
Neatsakyti klausimai, migloti paupiai.

Palaiminti bepročiai, nežiną klausimų;
Palaiminti numirę – jiems pagaliau ramu.