Aš nesusipratimas, kuris sukelia virtinę teigiamų emocijų, kurios sklinda ir dauginas, nušviečia kelią ne tik man, bet ir kitiems... bet nesu kaip amžinoji ugnis, liepsnojanti tiems, kurių nėra, kuriuos prisiminti gera, kurie pakelia vos juos prisiminus, jie įkvepia ir suteikia jėgų ir teikia viltį eiti pirmyn nušviestu keliu... tu man, kaip užuovėja kaitrią dieną - spindint saulei, pliaupiant lietui - žvarbią naktą, gera jausti šilumą, kurią teiki, mėgautis tuo ir tiket, kad kaip žydra svajonė niekad neišblės ir neišskris, neišnyks ir liks vien pėdos smėly to, kuris man atnešė tave..