Baikit.

Žmones, baikit! Ką Jūs darot? Iš kur tiek abejingumo ir neapykantos? Baikit! Juk aš dar tik vaikas! Kuom pelniau tą pyktį? Ar Jūs tesiog pavydyt? Juk negalite jausti nei pusės ką jaučiu aš. Nematote to ką matau aš. Nesugebat kentėt dėl to, dėl ko kenčiu aš. Bet ar dėl to reik mane nuolatos skaudint, žaist su mano jausmais? Aš Jūsų maldauju, baikit!!! Juk man irgi skauda. Įpjaukit man į pirštą - ims bėgti kraujas. Įmeskit nemokančią plaukt į ežerą - aš nuskęsiu. Spjaukit man į sielą - aš kentėsiu. Argi mes tokie skirtingi? Gal Jūs esat laimingi, neturite problemų. Ar dėl to reik kurti jas kitiems? Kodel Jūs draudžiate man jausti? Kodėl negaliu verkti ir juoktis kai to noriu? Kam Jūs paliekat gylius randus mano širdy, atveriat senas žaizdas? Kam Jūs mane žudot? Aš nesuprantu. Ar išvaizda Jums yra viskas? Man patinka juoda spalva, sunki muzika... Bet ar dėl to reikia mane teisti? O kodėl Jums tesiog neimti ir nenuvesti manes į doros kelią? Ar būtina pult mane kaip žvėrims mėsos gabalą? Ar Jums tesiog malonu matyti kaip kitas kenčia? Matyti jo užverktas akis, vienišą šešėlį? Ar tai malonu, stebėti kaip jo maldos sudūžta nepasiekusios dangaus? O kai jo diena, kiekviena miela diena baigias lėta ir skausminga mirtim ašarų klane glaudžiant prie širdies pagalvę, o kiekvienas rytas prasideda baime, noru nebepabusti, ir visą laiką likti užsimerkus? Visa tai suteikia Jums malonuma? Kada miršta ir viltis? BAIKIT!!! Nebūkit tokie žiaurus vieni kitiems! Nežudykit vieni kitų! Nepradėkim Naujų metų šitaip! Aš prašau Jūsų, susumąstykit apie tai ką darot! Juk mes visi skirtingi, visi turim trukūmų. Mes neesam tobuli. Kodėl negalit to priimti? Kam skaudinti be reikalo? Kodėl Jums taip reikia sugniuždyti kitą, kad jis pultu po Jūsų kojomis, jaustusi kaip šiukšlė? Bet ir aš darau klaidas. Ir aš esu iskaudinus ne vieną. Gal net pati to nepajausdama. Bet aš gailiuos. Viskas ko aš Jūsų prašau tai tesiog baikit.