sniego salos pasaka

Žali laivai pro medį
gelsvą
prasiskina bangas
ir nesupranta
ko nemiegi?
Belapis durnius.

Tik vakar atsisėdo
ant baltojo akmens
kelmais pavirtę grybai
sniegu mojuoja iš po

Duokit man vandens -
ten du laivai
žaliai linguoja
stumiu aš senį nuo akmens

du du
o kur
du dar?

Na neriogsok čia seni
po velnių kaip sunkiai
akmenį ritu, bet niekaip rasti negaliu
sniegu nesuverptų dar vandenų

Išspardau grybus
kiek kelmų
geltonas medis
be vaikų
mojuoja laivui

jis nori vandenų!

Vejuosi laivą žaliaburį
jis bėga, bet dugnu
patraukia brolis sutemų
atslydo laikas

Aš tą geltoną
apkabinu
ir drėgną burę
šluostau
nuo žalių dažų

O senis aria
grybus su keliu
neranda balto akmenio
ir verkia atsisėdęs po medžiu.