Tyla. Pramiaukia katinas praeinantis
Šviesu. Stalinė lempa. Šviečia.
Girdžiu: Varpai. Jie vis užsidega ir tilsta
Naktis už lango. Tik kaimynai...
Tenai taip pat tylu. Ir šviečia lempa.
Man negirdėti jų kalbų, nejust
Šiltų, jaukių namų...
Lauke. Šąlu. Ir grįžti noriu. Apkabint tave.
Bet gatvėn aš neišeinu. Namie šąlu.
Po lempa.