Dar uždekim žvakę
Kad tamsoj šešėliai žaistų...
Kad paskęstų mūsų mintys į mažytę žvakės liepsną...
Dar priskinkim puokštę,
Tų digliųjų kadagių,
Kad sudurtų ranką, o mum būtų nesvarbu...
Ei, išmeskim akmenį...
Kur gulėjo ten giliai,
Kad nustotų spausti mūsų žaizdą nevertai...
Dar pabūkime truputį,
Kaip maži lietaus lašai,
Atsitrenkę į asfaltą ir ištiškę nelauktai...