Ant balto žirgo tik pirmyn
lėkei rasota pieva
gyvenimas sustojęs pakelėj
suprasti nieko negalėjo
kasdienių rūpesčių kaitoj
džiaugsmu keistu ir paslaptingu
vėjas į veidą įpūtė gudrią šypseną...
gyvenimas sustojęs pakelėj
suprasti nieko negalėjo