išėjom į kuprines susidėję
artimųjų nuotraukas nurašytus
prisiminimus miegmaišius
nes galbūt ten niekas neduoda
kambario dviems asmenims
nes galbūt ėjom per žalias dykumas
per miglą mus badė blyksnių
žvilgsniai
akmenys lindo į tarpupirščius
laikrodžių rodyklės neteko tėkmės
pakilom virš nuleisto dangaus
(prisiekiu, jis per lengvai pasiekiamas)
ten laiškininkai paklysta
naujienos vėluoja aštuonias minutes
į akis įkrenta kalnų krištolo krislas:
raganos būrėjos keičiasi į budėjimą
pavargęs Dievas pasikloja guolį
ir pasako kad apsistosim čia.
2008-08-07 Vent, Austrija
2008-10-06 Klaipėda