Gyvenimas

Gyvenimas jau toks,
Užnuodytas šlykščiais nuodais.
Net girdis kaip staugia jo aukos vakarais,
Kai rūkas telkias ties namais.

Žalia migla už lango mano,
Kaip Holivudo filme tikrame.
Tarsi balti vaiduokliai naktyje,
Veidai galvoj iškyla mano.

Aptemsta šviesos kambary,
Ir vėjas iš niekur atsiranda.
Nors šalta, bet kraujas verda jau many.
Pro plyšį juodą įslenka šešėlis ir palenda po lova.

Staiga balta šviesa.
Pirma mintis-ar aš jau danguje?
Bet ne, tai lempos priblaususi šviesa.
Kažkur šešėlis išėjo. Gal pas tave?

Gyvenimas protingas individas,
Jis veikia pagal planą seniai jau numatytą.
Vienam jis aukso kalną atneša, kitam tik plytą.
Bet viskas juk jau numatytą.

Ir kai sugirdys Jums jisai nuodų,
Neverkit Jūs, neverkit.
Gal tai dalis gražių planų.
Po metų gal gyvenimą ir vėl mylėsit.