Lūkuriuojant nepavykusiai ant tilto

... O virš gelstančios upės krantų-
Nerūdijančio pamario žiedus
Susipynęs plieninis dangus
Užsimiršdamas primena vietom...

Mano laukiantis Vilniau, prabusk,
Kol šalnų dar neprišaukė sniegas,
Kol joms neprižadėjau paklust
Garbanotais plaukais. Prisilietus,

Mėlynijančio šalčio nagus
Tuoj suvilgo  bedalis kaip svietas
Žiovulys tingulys nemarus
Svajas košdamas... Tyliai! Kaip sietas,

Ne sietynas man šitas dangus;
Ir ne žvaigždės po medžiais jau mėtos.
Many snaudžiantis mieste, nupūsk
Atsargiai rūką apmaudo lėto ...