žalias žmogeliukas pievoj vaikštinėj,
gėlę nuskynęs, greit jis paslydo
nuo uolos krašto, ilgai jis ritos
kol dugną pasiekė, gilų kaip vandenynas.
pačiam dugne pamatė eglutę
aukštą, kaip bokštas, žemą, kaip tulpė.
pamatė jis dar mažytį liūtuką ir
mažą knygutę su paveiksliukais.
atvertė knygą, pamatė jis mėlyną žmogų
pasakė jis jam stebuklingus žodelius,
skambėjo jie taip-mutavora hamarona.
supyko žaliasis žmogutis
ir atkirto jis jam-mutavora hamarona.
išlindo mėlynasis žmogus iš knygos
ir pasakė: kvailai nuskambėjo.