Pažystama moteris

Vieną kartą susipažinau su tokia moterimi. Iš pirmo žvilgsnio, lyg ir niekuo neišsiskirianti, tačiau vėliau, artimiau susipažinus, buvo tapusi man labai artima.
. Tai va, pirmą kartą aš ją pamačiau daugiabučio laiptinėje. Prasikeitėme praeidami vienas šalia kito ir tiek. Pradžioje į ją neatkreipiau ypatingo dėmesio, tik gerokai vėliau, kelis kartus pabendravus, jai pradėjau jausti simpatiją. Jinai patiko savo paprastumu ir savotišku, gan uždaru bendravimo stiliumi. Ji man pasirodė šiek tiek melagė, truputėlį palaido būdo ir kas keisčiausia, gana protinga. Šiek tiek išmanė psichologiją, truputį skaitė knygų, ir kartas nuo karto ką nors pameluodavo. Meluodavo gana neįtikinamai, tačiau užsispyrusiai, pagauta meluojant to nepripažindavo ir pradėdavo gana nevykusiai išsisukinėti. Moteris buvo išsiskyrusi, viena augino du vaikus. Dirbo valstybės tarnautoja kas, išvertus į paprastą kalbą, reiškia vidutiniškai apmokamą, bet jokių pastangų nereikalaujantį darbą. Nuėjusi į darbą moteris ištisai smaksodavo pažinčių svetainėse. Vienoje iš jų įdėjo maždaug tokį skelbimą.
“Išsiskyrusi, heteroseksuali moteris ieško vyro nuo 40 iki 45 metų. Pažinties tikslas-tiesiog draugystė, laisvalaikis, seksas. “
Ir ką gi, po poros savaičių jos anketą perskaitė pora tūkstančių alkanų vyrų. Taigi pagunda išbandyti internetines pažintis buvo didelė. Vieną vėlyvo pavasario dieną su vienu iš vyriškių surengė pasimatymą. Pradžia buvo visai nebloga. Pokalbiai apie buvusiuosius ir buvusiąsias nelabai klijavosi, tačiau šiaip bendrauti, vienam su kitu, sekėsi neblogai.
-Žinai, Algi, kiek bendravau per skypą, man su tavimi geriausiai sekėsi susikalbėti.
-Ir man su tavimi Gražina, per kompą patiko susirašinėti.
-Man tai labai patinka tamsūs, pusamžiai vyrai.
-Ir man tamsios patinka.
O taip vystėsi pokalbis po butelio vyno.
-Iš tikro tai man tik reikia vyro.
-Kaip suprast?
-Na man tik falo reikia, supranti?
-Aaa...
-Jau, velniškai, seniai neturėjau vyro.
-Tai aš galiu padėt.
Na, o po to sekdavo, na patys žinot kas sekdavo po to. Ir šitas internetinis romanas taip tesėsi visą vasarą. Vidurvasaryje audringos meilės naktys tęsdavosi iki paryčių. Kuo labiau vasarą ėjo link pabaigos, tuo meilės naktys trumpėjo. Kol neprasidėjo tokie pokalbiai.
-Na jau baigi?
-Dar ne.
-Tai jau baigei?
-Tuoj.
-Ar tu kada nors baigsi?
Kol vieną vakarą viskas baigėsi trumpu, tačiau audringu kivirču.
-Tu daugiau pas mane girtas neateisi!
O po to sekė keletas išgertuvių su draugėmis, išdedant vyrų padermę į šuns dienas. Trumpa, kelių dienų išvyka su vaikais pas tėvus į kaimą ir taip baigėsi smagiai prasidėjęs vasaros romanas. Dabar vėl moteriškė kas rytą, nuobodžiai vėluodama, išeina į savo valdišką darbą, užrakindama paskui save buto duris. Tai tokia būtų trumpa istoriją apie  moterį, kurią vieną ankstyvo pavasario dieną sutikau daugiabučio laiptinėje.