Minties vidurys neįtelpu į normas
Neskubėk pagaut, nuteisi tik save
Randu žodžiuose ir sakiny
Matau veiksmuose, ir jį man pakili
Nerandi..? Cha.. mokykis gyvent kitaip
Ne tie keliai, pakeisk, kiti draugai, palik
Išsiverk dabar, nereikia prisirišt
Aukos praradimai be adreso suras duris
Taip man gaila, slegia ir našta
Tu to nematai tarkim ir nerodau
Išmesiu atvirumą jausmo, bet ne minčių
Kaip atsipalaiduot..? Na tarkim..
Meilė, ją gali pažaist, jį prablaško
Jei nesustosi, pasirink tą tikrą, jį visam
Išlaikyt mokėki kai jos net neturi
Paslaptimi dalintis, norėtum, pirma atskleisk save
Tai ne kainuoja ir rast to negali
Išsiskiria, nes neparduodama, o reikia to visiems
Instrukcijos kaip tuo naudotis dar nėra
Ateina metas, kai jau jos reikės
Atiduosi viską, supratęs, dėl ko darai..
Optimistas prieš tai tik mažas nulis
Jausmui šiam paaiškint žodis kurias
Kaip sakant nuo nieko niekas niekam
Taip paprasta visiems gyvent belieka...