Ar užmiršai jau laikus tuos
Kai dienos aušdavo su panieka dvelksmuos
Ir kai kabindavos į paukščių nutūptus žodžius
Skaudūs vėjai, čaižydami rugius
Tuomet turėjom vyno atsigerti
Ir kildavo rytai su obuoliais burnos
Ir visad mes turėjom atsarginį planą -
Dėl laiko jaudintis nebuvo verta-
Užgimdavo vis žvaigždės Vakaruos
O štai dabar...
Praradom greitį, kuriuo buvome apdovanoti
Praradom amžių, jėgą ir jaunystę mes
Ir jau neverta jausmų slepti -
Negalim vėl vaidint konvulsijų
Nesimuliuojam jau mėšlungių mes.