o lietuje...

o lietuje... o lietuje aš įžvelgiau beribes naktis ir bemiegius sapnus, kuriuose ištirpo mažyčiai to paties lietaus lašeliai... ar įsidėmėjai, koks lietus vasarą? jis labai malonus, šiltutis, o pažvelgus į dangų matydavau skrendančias gerves, lyg pranašaujančias dar stipresnį lietaus tęsinį...
        ir lyg primena, kad vasara netruks prabėgti
        gaila...
o juk nieko nepakeisi - vasara tam ir yra, kad jos ilgėtumeisi, ar ne?
kaip gera buvo bėgioti po vos vos sudrėkintą smėlį ar asfaltą, kai ką tik buvo virš 25 laipsnių šilumos, o dabar basomis bėgioji ir džiaugiesi... kaip gera...
        palei ežero krantą žolė sumirkusi, bet švelnutė...
maloniai kutena ir gaivina padus
        o ežero paviršiuje silpnai raibuliuoja vanduo...
maži lašeliai tykšta tai čia, tai ten...
        siūbuoja vėjo supami meldai, kažkur tarp jų sukvarksi varlytė
                        dar ne ruduo, bet lyg ir ne vasara...
                        tas rugpjūtis...
                        dievų mėnuo, juodaragio mėnulio laikas, šėlimo valandos iki paryčių
                        saulėtas rytas ir lietinga popietė
                        mieguistas vakaras ir laužu kvepianti naktis
tokius visuomet prisimenu savo rugpjūčius - nuostabiai skirtingus, tačiau man sukėliančius tiek daug malonių prisiminimų, ir leidžiančius pajausti sielos ramybę ir laisvę,
prisiminus lietų, gerves ir drėgną šiltą asfaltą...

2003 pavasaris