Kalėdos

Neapčiuopiama . Magija. Pojūčiai. Abrakadabra.
Rodos viskas gerai, bet pasiuto laukymėj pūga,
Kai  prie kelio slidaus aš benamiu šią naktį „ atvargęs“
Ieškau gailesčio šventinio lašo – bet jo nebėra.

Jau liežuvis išpampo nuo keisto imbieriško skonio,
Ryt teta atvažiuos, kurią mėgau vos gimęs. Beje,
Vėl Senelis neatnešė mažo nuliūdusio ponio
Iš zoologijos sodo – padėti po mano egle.

Jis ten netelpa, - tėtis sakydavo laukiamą rytą
Ir mama palinguodavo, - Jam čia, vaikel, ne vieta.
Aš taip naiviai  tikėjau  į šventą stebuklinį mitą
Ir girdėjau, kai varpas „atjoja“ žavia ristele.

Pasilaidojau lūkesčius. Kelias atgal – skausmo darbas.
Dar žvakelę turiu dovanotą šią naktį sušilti.
Ponio nėr. Liko pojūčiai. Magija.  Abrakadabra.
Ir grįžimas prie eglės surandant kalėdinę mirtį.