Taip rudeniškai šalta, o be to
Į penktą dešimtį įkopus,
Lietus tik prausia pakulnes, batus,
O aš einu į savo seną paltą įsisupus.
Man nusispjaut, kad lyja ant galvos,
Man nesvarbu ką žmonės gatvėj kalba
Aš braidžioju po plėšomus šlapius lapus,
O mano siela iš palaimos staugia...
... Jaučiu kaip drėgna vėsuma
Užlieja dešinę, po to ir kairę koją...
Ko nesidžiaugti jei per balą brisdama
Jaučiuosi tuo, kuo ir norėčiau būti.