Kaip ir kiekvieną kartą

Štai su trenksmais ir žaižaruojančiom ugnim
mes perlipam ir vėl į naują laiko tarpą.
Neišsipildžiusiom svajonėm, didelėm viltim
sutinkame naujus metus kaip ir kiekvieną kartą.

Tai ta, visiems nematoma, bet žinoma riba,
kurią mes stengiamės apčiuopti ir pajausti,
kaip horizontas nepasiekiamas ranka,
kaip kylantis dangun svajonių paukštis.

Sekundės paskutinės jau: bim-bam, bim-bam...
Bet iš esmės tai nepasikeitė juk niekas,
senus metus eilinį karta pakeitė nauji -
tie patys mes, kaip tas pernykštis sniegas...