Traukinys

Traukinys. Stebiu. Du žmonės. Laimingi. Atrodo. Kalbasi. Per langą. Atsisveikina. Taip nuoširdžiai. Tikiu jais. Noriu jais tikėti. Jie nemeluoja. Kalbasi labai intensyviai. Supranta vienas kitą labai gerai. Kiekvieną žodelį. Traukinys užsivedė. Vis dar kalbasi. Girdi vienas kitą. Ji sėdi priešais mane. Jis lauke. Prie pat traukinio lango. Langas uždarytas. Be dvidešimt septynios. Traukinys pajudės po minutės. Žvelgia vienas į kitą meilės kupinomis akimis. Kurčnebyliai. Gaudo kiekvieną akių judesį, rankų, kūnų judesius. Bet koks krustelėjimas jiems šį tą reiškia. Kaip tai? Suprasti vienas kitą be žodžių.
Noriu! Noriu sužinoti kaip tai. Koks jausmas užplūsta kai skaito tavo judesius. Akis. Mintis. Rankas. Beribis artumas. Skaito tave kaip knygą. Žino kaip tave mylėti. Neklausia kaip. Tiesiog žino.
Nenoriu! Nenoriu žinoti ką reiškia suprasti vienas kitą be žodžių. Baisu tai žinoti. Bijau, kad tai galiu sužinoti. Norai pildosi. Reikia būti labai atsargiam svajojant. Nenoriu tapti kurčnebyle. Noriu tik išmokti suprasto be žodžių. Visi mūsų norai pildosi. Tik keičia formą. Būna, kad trūksta detalių. Arba jų per daug. Dėl to visas noras neatpažįstamai pasikeičia. Išsikreipia. Norėjau sužinoti ką jaučia išduotas žmogus – sužinojau. Bet juk norėjau tik sužinoti, o ne patirti tai. Tik akimirkai tą suprasti ir viskas. Sužinojau. Bet atgal nieko neįmanoma grąžinti. Tenka su tuo žinojimu gyventi toliau.
Manęs nesuprato. Ne taip suprato. Tas, kuris vykdo norus. Tas, kuris priiminėja užsakymus. Reikia būti labai tiksliam. Preciziškai tiksliam. Kitaip nebusi patenkintas rezultatu.
Kur jis? Tas, kuris priiminėja užsakymus. Kuris vykdo užsakymus. Ar tai tas pats? O gal jis tik vienas ir yra? Tikrai žinau, kad kažkas egzistuoja. Tas, kas pildo norus. O gal čia tu pats, žmogau? Tu pats. Ir sugalvoji norą. Ji priimi. Ir išpildai. Tu ir esi tas kažkas.
Kiek klausimų. Daugybė klausimų. Nesuskaičiuojama galybė klausimų. Į kuriuos nėra atsakymų. Kodėl gi visą tai rašau? Kad rasčiau atsakymus? O gal, kad kas pasufleruotų atsakymus? Ne. Ne dėl to. Rašau, nes bandau išmokti gyventi pasaulyje be atsakymų.