„Ant sienos kabo kalendorius. Kasdien nuplėšiamas lapelis, per savaitę – septyni, per mėnesį – trisdešimt. “ (S. Cveigas „Permainų svaigulys“)
Galiausiai nusispjoviau ant negyjančių dienų.
Nusispjoviau – juk joms nebūna dugno!
Kas vaitojo – tą iškirto,
kas nutilo – tą užmiršo.
Nusispjoviau!
Nežinau – buvau nebuvau, esu – nesu.
Bet kas tau liks iš viso šito? Juk mylėjau...
Tikriausiai žodžiai – atsitiktinės pėdos
kas jas įspaudė niekas neatseks.


tvorele


