Kai sniegas vaitoja po kojom, o pūga nudažo žandus rausvai, šniurkščiodama nosim čiuožiu balos ledu, po kuriuo jau miega vaivorykštiniai karpiai, atplaukė čia iš Japonijos, pasiglaustyti su šalčiu, dabar pelekais glosto šalnuotą žolę, o vyšnių šakose čiulba vėjas, sodriai, kaip juodaodis su gitara. Mama verda kakavą.
O jeigu as nenoriu eiliuot? As nemegstu eiliuot. O nuo to, kad padrikai sukarpysiu eilutes ir dar mestelsiu viena kita kita prasminga bruksni bus graziau?