Mažasis princas

Tos iškilmės, ta šventė
Mažajam princui.
Jo garbanos šilkinės
Banguoja švelnios,
Pečius nukloję baltus
Vilnim auksinėm.
Lyg žvaigždės dvi padangėj
Akutės juodos
Tik tviska, švyti, spindi,
Tik žiburiuoja.
Jis - karūna, pagalvė,
Pentinas mano.
Ranka mama it plienas,
Kai ramdo žvėrį,
O jo delne nurimsta,
Klusni, bejėgė.
Vos kaktą jis suraukia,
Jau baimė ima,
Vos ašarą nulieja,
Veidai man blykšta.
Gaivina mano širdį
Kaitra jo meilės,
Ir plaka ji kasdieną
Tik jam paliepus.
Tos iškilmės, ta šventė
Mažajam princui.

O riteri, ateiki
Taku savuoju,
Įženki, o valdove,
Į būstą gūdų.
Vos tik paveikslą skaistų
Išvysta akys,
Balsva žvaigždė, atrodo,
Išsklaido tamsą,
Užlieja nykų urvą
Šviesa opalo.
Ir traukiasi šešėliai
Juodi iš kelio
Lyg debesys, kai saulė
Strėlėm juos varsto.
Ir vėl aš pasirengus
Į kovą stoti
Už savo mažą princą,
Jam žodį tarus.
Jis - karūna, pagalvė,
Pentinas mano.
Kaip debesis audrinis,
Nuvertas saulės,
Staiga sužiburiuoja
It laumės juosta, -
Mana tamsa, jo rankai
Tik prisilietus,
Kovos spalva nušvinta
Melsvai raudona.
Tai įsakai man, prince,
Gyvent iš naujo?
O riteri, ateiki
Taku savuoju,
Įženki, o valdove,
Į būstą gūdu.
Leisk už tave padėti
Man galvą narsiai.
Tos iškilmės, ta šventė
Mažajam princui.