Šaltas

Užsimerkiu
ir į dangų žiūriu
            tiek žvaigždžių
            net užuodžiu jų kvapą
blyksi, žėri kažkur
tarsi aštrūs kampučiai kristalų šalnos
              manyje tiek žiemos
              negaliu patikėti
kad tu nematai
to mirgėjimo šalto
kai į širdį tavo žiūriu
nusipurto naktis
ir pašiurpus į guolį grįžtu
apkabink
nejauku, nejauku...