Ne dieviškai gerai nedieviškai
Nurudusioj žolėj raudojo žiogas
Pasaulyje kurio pakrypęs stogas
neradęs nei ramybės anei vietos
O kaip gerai turėti savo vietą
Net tam kuris gyvena vieną vasarą
Kuris rugpjūčiui senstant ryja ašarą
Ir rengias iškeliavimui į niekur
O kaip sapnuojas uostai ir ramybė
Tarsi nubalęs pirmas spalio gruodas
Pasaulyje kurio pakrypęs stogas
Nebeįstengia žiogo nulaikyti