Atiduok man savo džiaugsmo kruopą,
Sriuba iki šiandien tokia vis neskani.
Kratos pilvas iš gėdos
Apsidairyk – ir vėl badas atėjo.
O tavo seilė raudona
Ateina apjuost mano lūpų medaus,
Ryja paskutinį kraują
Ir svaigina pilvą savo jausmu.
O vingiuotu samanų keliu
Numirs dar viena diena
Veidu į apvemtą sieną...